UFAS: firs time on stage

Kaip jaučiasi mama, kai dukra pirmą kartą lipa ant jos akim neaprėmiamo dydžio scenos? Norisi nueiti paduoti ranką, nuvesti, pataisyti, palaikyti, padrąsinti, nepaleisti, būti kartu… :) Kaip jaučiasi pats vaikas? Ji stipresnė nei man tūkstančius kartų atrodė. Tokia užtikrinta, tokia gyva , tokia su šypsena. Ir palaikyti reikia jau ne ją – o mamą..
Aš ilgai dėkosiu Artūrui Iljinui (UFUI) už neapsakomą globą, sugebėjimą įkvėpti ne tik mažus, išsiblaškiusius šokėjus, bet ir jų tėvelius. Tai ne tik apie šokius, muziką, jos suvokimą, ritmą, judesius, aktyvumą- tai yra daug daugiau. Rimta gyvenimo pakopa mažos mergaitės gyvenime..

Mama…

firs time on stage…