…galima keiktis, galima sakyti, kad pavargai nuo darbo…, kad atsibodo tos pačios keturios sienos, bet užtenka tik trumpam atsitraukti – ir Tau viso to trūksta… Niekas taip gerai nesupranta ką turi, kol nors trumpam nepraranda… Viena laisva diena – rytojus – ir aš jau noriu grįžti, kur taip ramu… Kažkas mane visai pakenčia, kažkam aš esu labai reikalinga.., o kaip gera pasidaro, kai pasijunti ir įvertinta… Kažkas tikrai žinojo, ko man reikia – ir… “imk”… Seno pritaikymas naujam:) Viena laisva diena – rytojus – ir aš jau grįšiu visko pasiilgus, nes man gerai…

…rytoj jau šypsosiuosi kitam mieste, saviems žmogeliukams tarp savo kalnų, pro savo langą, kur užaugau:))) ir matysiu tuos pačius, kad ir kiek metų paėjo, draugus iš ano laikmečio, iš to pačio suolo…

Skaityti toliau...

…mes vakar buvom saloje…ir skendom vaisių saldume…, gulėjom Afrikos krante, voliojom dūmus burnoje… Merkėm galvas į sultis, uostėm vynuogių dulkesss……viskas, kaip suplanuotą vasaros dieną, kai gali nupurkštais smėlio takais lėkti kuo toliau nuo blokinių pastatų, tiek kiek leidžia dviratės transporto priemonės greitis… O čia jau niekas nebekontroliuoja, niekas nebevaldo (nekalbam apie žemės trauką:)) …Nuleki kokius 15km.., sekiodama vėžiom, kartais specialiai aptaškydama galinį sparną… ir akim palydėdama pasitraukiančias bangas… Galvoje nenutylantys garsai jau seniai pamėgtos melodijos… Viskas, kaip seniai sukurtoje Žiemos Pasakoje, …akys spindi ne nuo ašarų, o širdis tuksi:) nuo beprotiško greičio ir jausmo mišinio… Kaip kartais galima apsidžiaugti vien tuo, kad sugebi paprastume sukurti jausmą, matyti tai, kas kitiems nulis…:) ir pasijausti kitokia:)…galima vadinti kaip nori…:banaliai – laisve, nuvalkiotai – laime, paprastai – beprotybe..

Skaityti toliau...