Esu Eglė Sabaliauskaitė, gimusi 1982m., kuri mėgsta rašyti, bet sunkiausia – parašyti apie save.
Kalbant apie fotografiją, ja domėjausi dar nuo vaikystės, kai senelis (fotografas ir žurnalistas) fotografuodavo viską, kas tik juda. Stebėdavausi, kaip jis neišleidžia fotoaparato iš rankų :) Pati pradėjau nuo “muilinės” Samsung, visiškai nieko neišmanydama apie tai, kas yra geras aparatas. Bet jau tada “pyškindavau” viską iš eilės, nešdavau spausdinti nuotraukas. Tikrasis menas :) po truputį pradėjo matytis 2007 metais, kai nusipirkau savo pirmą veidrodinį fotoaparatą Pentax K100D. Pirmos nuotraukos kelionėse: Egipte, Turkijoj, Kretoje. Dar tada nieko nežinojau apie “išlaikymą” ir “diafragmą”. Fotografuodavau beveik “auto” režimu ir, prisipažinsiu, net neperskaičiau fotoaparato instrukcijos. Man atrodė, kad to nereikia :) Tuomet darytos nuotraukos man atrodė ir taip gan gražios. Be to, apmokamas darbas atėmė man per daug laiko, kad gilinčiausi 100% į fotografiją.
Viskas pasikeitė tada, kai gavau pasiūlymą fotografuoti draugų vestuvėse: iki tol net rimtai nesvarsčiau galimybės fotografuoti kitiems. Pradėjau mokytis:) Pamokėlės apie “diafragmos” ir “išlaikymo” naudojimą, siekiant gražesnio vaizdo… Nieko per daug nesupratau, bet pirma vestuvių fotosesija buvo visai gera. Po to dar viena vestuvių šventė: ta proga įsigyjau blykstę ir naują tele objektyvą (Pentax 55-300mm f/4-5.8).
Iš esmės viskas pasikeitė nuo 2010m. kai, gimus dukrai, atsirado labai daug laisvo laiko užsiimti tuo apie ką svajojau – fotografija. Gimė modelis – gimė ir mėgėjas-fotografas. O dar kolegė pasiūlė pafotografuoti jos vestuves ir… prasidėjo :) Labai greitai, taip ir neperskaičius instrukcijos, Pentax K100D iškeičiau į Pentax K10D (dėl to, kad jis naujesnis, greitesnis, profesionalesnis), nusipirkau Tamron objektyvą (17-50mm F/2.8), jau žinodama, kad man reikia kuo šviesesnio objektyvo. Kelis kartus permečiau naujojo pentax K10D instrukciją ir daug, daug naršiau internete, tuo pat metu nepaleisdama naujo fotoaparato iš rankų. Atsakingos man vestuvės artėjo, per tą laiką su malonumu dar padariau keletą vaikų fotosesijų… Žinoma, mano gimęs modelis neliko be dėmesio (jau dabar ji turi apie 4000 foto). Labai jaudinausi per vestuves ir po 8 (ar daugiau) valandų darbo namo parsinešiau net kelias nuospaudas ant pirštų :) Bet – buvau be galo patenkinta. Kažkada tuo metu supratau, kad fotografo darbas – tai, ką aš noriu daryti. Va nuo tada nenustygstu savo vietoje. Pakeičiau fotoaparatą – nuo Pentax K10D iki Pentax K5. Ir dabar man reikia kas dieną tuo užsiimti: daug mokausi iš kitų fotografų, semiuosi minčių, skaitau, naršau ir, žinoma, kas dieną fotografuoju. Esu be galo dėkinga kiekvienam, kas duoda man šansą dirbti tai, kas man patinka. Su meile ir atsidavimu dirbu jau nuo pirmos minutės iki nuotraukų atidavimo. Mano tikslas nuotrauką pateikti taip, kad atrodytų, kaip gyva: su tikrom emocijom ir nuotaikom. Tam, kad tai padaryti, neužtenka vien fotografui maigyti fotoaparato mygtuką: pažintis, bendravimas, susitikimas, aptarimas, pasiruošimas – visa tai turi įtakos. Su šypsena veide prisimenu kiekvieną, ką pagauna mano fotoaparatas: dar po to norisi bendrauti su tais vaikais ir šeimom, jaunaisiais ar porom… Nes fotografuodama aš pasijaučiu modelio gyvenimo dalim. Fotografuoti man – tai sugebėti sustabdyti laiką pačiu gražiausiu Jūsų gyvenimo momentu.
Su šia technika fotografuoju Jūsų nuotaikas, emocijas, mintis, jausmus:
1. Fotoaparatai: Pentax K5 ir Pentax P30
2. Objektyvai: Tamron 17-50mm F/2.8, Pentax 55-300mm f/4-5.8, Pentax M 50mm f/1.7, Sigma 50mm f/1,4
3. Blykstė: Metz 48AF-1
